Pagrindinės įžvalgos
Knyga teigia, kad ilgalaikės mintys pritraukia atitinkamą patirtį; rinkitės savo dėmesio objektą sąmoningai.
Pagrindinė prielaida. Byrne pateikia traukos dėsnį kaip visuotinę taisyklę: pasikartojantis dėmesys, mintys ir jausmai pritraukia žmones, įvykius ir sąlygas, kurie jiems atitinka. Ji atseka šią idėją per dvasines tradicijas ir Naujosios minties (New Thought) autorius, o paskui aprašo, kaip rašė išgyvendama nuovargio, sielvarto ir šeimos įtampos laikotarpį. Pasak jos, radusi seną knygą, ji išlaikė filmo viziją dar nesusiradusi dalyvių. Vėliau jos komanda per septynias savaites nufilmavo 55 mokytojus. Šis pasakojimas paverčia įsitikinimą veiksmo varikliu.
Naudinga interpretacija. Kai kurie mokytojai šį teiginį plėtoja per Vieną Visuotinį Protą — savo terminą bendrai sąmonei, slypinčiai už tikrovės. Abi idėjas vertinkite kaip knygos dvasinį pagrindą, o ne kaip įrodytus fizikos dėsnius. Istorijos iliustruoja autorių įsitikinimus, tačiau neįrodo, kad mintys iššaukia išorinius įvykius.
Ši prielaida naudingiausia, kai ją skaitome kaip dėmesio discipliną: žmonės linkę pastebėti, aiškinti ir siekti to, kas užima jų mintis. Tai gali padaryti norimą rezultatą labiau įgyvendinamą, nereikalaujant visatos, kuri persitvarko pagal komandą. Šis skirtumas svarbus, nes knyga svyruoja tarp praktinio patarimo ir plataus teiginio apie visų gyvenimo įvykių priežastis. Skaitytojai gali pasinaudoti pirmuoju ir klausti, kokių įrodymų reikėtų antrajam.
Aprašykite norimą rezultatą, o ne problemą, nuo kurios bandote pabėgti.
Įvardykite tikslą. Byrne teigia, kad dėmesys, skiriamas nepageidaujamam rezultatui, išlaiko jį protyje ryškų, net kai mintis prasideda atsisakymu. Jos patarimas — pakeisti vengimu grįstą kalbą aiškiu pageidaujamo rezultato aprašymu. Pavyzdžiui, skolų nerimą keliantis žmogus raginamas sutelkti dėmesį į finansinį stabilumą, o ne nuolat kartoti pačią skolą.
Išlikite ties realybe. Praktinė vertė slypi tame, kad tikslą lengviau atpažinti ir pagal jį veikti. Norimo rezultato įvardijimas gali padėti pastebėti tinkamus pasirinkimus, tačiau stipresnis knygos teiginys — kad pats neigiamas formulavimas pritraukia blogus įvykius — jos pavyzdžiais neįrodomas. Sakinys apie problemą jos nesukelia, o teigiama formuluotė negali valdyti kitų žmonių veiksmų ar visų aplinkybių.
Šis patarimas turi pagrįstą kasdienį pritaikymą: tikslas, suformuluotas kaip rezultatas, suteikia dėmesiui kryptį. Žmogus, siekiantis mažiau konfliktų, gali ieškoti pagarbaus bendravimo, užuot tik registravęs kiekvieną įžeidimą. Tačiau knyga fokusavimąsi traktuoja beveik kaip jėgą, įsakančią tikrovei. Toks požiūris rizikuoja paprastą atsargumą ar tikslų problemų sprendimą paversti tariama nelaimių priežastimi. Aiški kalba gali nukreipti pasirinkimus; jos nereikėtų painioti su pasaulio valdymu.
Emocijas vertinkite kaip signalus sustoti, o ne kaip nuosprendžius likimui.
Atkreipkite dėmesį į grįžtamąjį ryšį. Knyga jausmus traktuoja kaip greitas užuominas apie mintis, užimančias protą. Pagal jos modelį, kančia signalizuoja apie modelį, kurį reikia nutraukti, o džiaugsmas, meilė ir dėkingumas rodo darną su norimu gyvenimu. Ji rekomenduoja trumpas meditacijos sesijas, pradedant nuo trijų–dešimties minučių, kad žmogus geriau suvoktų savo mintis. Slaptieji Keitikliai (Secret Shifters) — tai nedideli užsiėmimai ar prisiminimai, pavyzdžiui, muzikos klausymas ar laimingo momento prisiminimas, kuriais keliama nuotaika.
Naudokite šią užuominą atsargiai. Nuotaikos pokytis gali būti naudingas kvietimas sustoti, įvardyti, kas vyksta, ir pasirinkti reakciją. Tai nėra įrodymas, kad visata įspėja apie būsimą įvykį. Blogą savijautą gali sukelti daugybė priežasčių, o kančios laikymas asmenine nesėkme gali pridėti gėdos jau ir taip sunkiam momentui.
Vertingas žingsnis čia — paversti emociją informacija, užuot leidus jai diktuoti elgesį. Pauzė gali sukurti erdvę tarp jausmo ir impulsyvios reakcijos. Knygos apribojimas — jos tikrumas, kad nemalonūs jausmai atskleidžia klaidingas mintis ir pritraukia daugiau bėdų. Jausmai gali atspindėti nuovargį, konfliktą, ligą ar realų pavojų, o ne tik nuostatą, kurią reikia taisyti. Emocijų suvokimas geriausiai veikia kaip kvietimas tyrinėti, o ne kaip taisyklė, kad kiekvieną neigiamą jausmą reikia pakeisti.
Įsivaizduokite tikslą, tada veikite pagal artimiausią naudingą galimybę.
Padarykite rezultatą ryškų. Byrne Kūrybinis Procesas yra trijų dalių metodas: nustatyti aiškų troškimą, įsivaizduoti jį kaip pasiekiamą ir emociškai esamą, tada tapti imliam žingsniams, vedantiems jo link. Knyga perspėja nesusikoncentruoti ties tuo, kaip tiksliai ateis sėkmė, tačiau kartu apibūdina veiksmą kaip proceso dalį.
Tikslas sutinka kelią. Jackas Canfieldas pasakoja, kad siekė per metus uždirbti 100 000 dolerių, kai jo pajamos siekė apie 8 000. Jis pradėjo įžvelgti kelią per jau parašytos knygos pardavimus, paskui sutiko laisvai samdomą rašytoją, kuris apie jį išspausdino istoriją žurnale National Enquirer. Jis teigia tais metais uždirbęs 92 327 dolerius. Anekdotas pabrėžia idėją, po kurios seka veiksmas ir galimybė, o ne paprastą pinigų įsivaizdavimą į egzistenciją.
Ryškus tikslas gali padėti organizuoti dėmesį ir palengvinti galimybės atpažinimą. Canfieldo anekdotas stipriausias kaip istorija apie atkaklumą, jau egzistuojantį produktą ir naudingą viešumą. Jis negali išskirti vizualizacijos kaip rezultato priežasties, o tai, kad tikslo nepavyko pasiekti visiškai, primena, kad įsivaizduoti rezultatai nėra garantijos. Praktinis testas — ar repeticija padeda troškimą paversti kitu žingsniu, užuot atidėjusi veiksmą laukiant tikrumo.
Praktikuokite dėkingumą, kad pastebėtumėte jau turimus išteklius.
Padarykite įvertinimą sąmoningą. Byrne pristato dėkingumą kaip būdą perkelti dėmesį nuo skundų ir suvokiamo trūkumo prie to, kas yra ir kas vertinga. Ji rekomenduoja jį paversti kasdiene praktika, įskaitant padėką iš anksto už tikėtus rezultatus. Ištrauka iš vėlesnės jos knygos „The Magic“ šį požiūrį sutvarko į 28 dienas iš eilės trunkančius dėkingumo pratimus.
Priminimas tampa įpročiu. Lee Broweris pasakoja nešiojęsis paprastą akmenį kaip ženklą, kad kiekvieną kartą jį paliesdamas įvardytų ką nors, ką vertina. Vyras, išgirdęs apie šią praktiką, paprašė akmenų savo šeimai, o vėliau pranešė, kad jie pardavė daugiau nei tūkstantį kaip dėkingumo akmenų labdarai. Istorija rodo, kaip paprastas priminimas gali skatinti pakartotinį įvertinimą ir dosnumą, neįrodydamas, kad dėkingumas sukelia turtą ar sveikatą.
Dėkingumas gali praplėsti dėmesį už to, ko šiuo metu trūksta, ir padaryti lengviau pastebimą esamą paramą, įgūdžius ar galimybes. Akmuo yra ypač įsimintina priemonė, nes abstraktų ketinimą paverčia pasikartojančiu ženklu. Praktika mažiau naudinga, kai dėkingumas tampa reikalavimu pateisinti neteisybę ar nutildyti sielvartą. Įvertinimas ir sąžiningas nepasitenkinimas gali egzistuoti kartu: gero pastebėjimas nereiškia susitaikymo su tuo, ką reikia keisti.
Padarykite savo aplinką ir rutiną suderintas su norima ateitimi.
Suteikite ketinimui formą. Vizijos lenta (Vision Board) — tai matomas norimus tikslus vaizduojančių paveikslėlių rinkinys. Johnas Assarafas pasakoja radęs seną lentą po kelių persikraustymų ir joje atradęs namo, kurį galiausiai nusipirko, nuotrauką. Knyga tai traktuoja kaip ženklą, kad vizualizacija suveikė; atsargiau vertinant, lenta laikė norimą namą akyse.
Pasiruoškite dalyvauti. Byrne taip pat pasakoja, kaip jos sesuo sutvarkė savo gyvenimą persikėlimui į Jungtines Valstijas: atšaukė narystes, išdalijo daiktus, susikrovė lagaminus. Ji išsikėlė per keturias savaites. Konkreti pamoka tokia, kad planai tampa realesni, kai kasdieniai pasirinkimai juos palaiko. Vietos padarymas, medžiagų paruošimas ar pirmo žingsnio suplanavimas gali paversti troškimą praktiniu įsipareigojimu.
Matomi priminimai ir paruošta aplinka gali sumažinti atstumą tarp ketinimo ir elgesio. Tikslas lentoje nėra magnetas, bet gali paskatinti sprendimus ir išlaikyti siekį pasiekiamą užimtomis dienomis. Persikraustymo istorija tą patį teigia per veiksmą: pasiruošimas paverčia pasirengimą logistika. Naudingas klausimas ne tas, ar kambarys siunčia signalą visatai, o ar jo išdėstymas palengvina kito norimo elgesio įgyvendinimą.
Derinkite klestėjimo mąstymą su konkrečiu skolų ir pajamų planu.
Pakeiskite pinigų scenarijų. Knyga teigia, kad nuolatinis koncentravimasis į trūkumą stiprina stygiaus mąstyseną. Ji rekomenduoja nukreipti dėmesį į gerovę ir, svarbiausia, siūlo nustatyti automatinį skolos grąžinimą, užuot skolą darius vieninteliu dėmesio objektu. Ji taip pat skiria dosnų davimą nuo savęs aukojimo: davimas neturėtų kelti pasipiktinimo ar kelti pavojų pagrindiniams poreikiams.
Mąstysena nėra biudžetas. Byrne pasakoja apie laikotarpį, kai jos įmonė atrodė esanti arti žlugimo. Ji teigia išlaikiusi dėmesį į norimą rezultatą, kol buhalteriai nagrinėjo skaičius, ir kad atėjo netikėta parama. Tai jos pasakojimas, o ne įrodymas, kad viltingos mintys kuria pajamas. Praktinė vertė — derinti pasitikėjimą su finansiniais žingsniais, tokiais kaip įsipareigojimų sekimas, skolų mokėjimas ir realių būdų uždirbti daugiau nustatymas.
Mažiau baimės kupini santykiai su pinigais gali padėti žmogui priimti sprendimus nesustingstant ir nevengiant skaičių. Tačiau knyga kartais implikuoja, kad skurdas išlieka, nes žmonės galvoja apie stygių — teiginys, ignoruojantis atlyginimus, kainas, sveikatą ir kitus apribojimus. Finansinis optimizmas naudingiausias, kai remia planavimą, o ne jį pakeičia. Biudžetas gali tiesiogiai žvelgti į esamus įsipareigojimus, kartu išsaugodamas ambicijas ir dėmesį būsimoms galimybėms.
Gerbkite save ir vertinkite kitus, nepadarydami jų atsakingų už savo džiaugsmą.
Pradėkite nuo savigarbos. Knyga teigia, kad žmonės turėtų elgtis su savimi su ta rūpestingumu, kurio tikisi iš kitų. Lisa Nichols pasakoja išmokusi vertinti savo išvaizdą, užuot priklausiusi nuo partnerio, patvirtinančio jos vertę. Byrne taip pat siūlo 30 dienų rašytinę praktiką: reguliariai surašyti savybes, kurias vertinate žmoguje, su kuriuo santykiai jaučiasi įtempti.
Išlaikykite įvertinimą pusiausvyroje. Pagrindinis patarimas — pastebėti stipriąsias puses ir reikšti dėkingumą, užuot leidus kritikai apibrėžti kiekvieną sąveiką. Knyga taip pat perspėja neaukoti savęs, kad kiti būtų laimingi, ir sako, kad asmeninio džiaugsmo negalima deleguoti sutuoktiniui, vaikui ar tėvui. Šios idėjos gali padėti kurti sveikesnius santykius, tačiau įvertinimas nereiškia ignoruoti pasikartojančios žalos ar atsisakyti ribų.
Savigarba ir konkretus įvertinimas gali pakeisti santykių toną, miglotą kaltinimą pakeisdami stebimu pripažinimu. Knyga teisingai atskiria rūpestį nuo savęs ištrynimo. Jos magiškesnis požiūris — kad dėmesys žmogaus stipriosioms pusėms privers jo problemas išnykti — yra mažiau patikimas. Santykiuose dalyvauja bent du žmonės, ir vieno asmens teigiamas dėmesys negali pakeisti abipusių pastangų, sąžiningo pokalbio ar atsitraukimo, kai santykiai nesaugūs.
Tegul viltis papildo medicininę priežiūrą, bet niekada jos nepakeičia ir nepaaiškina ligos kaltės.
Atskirkite istoriją nuo įrodymų. Byrne sveikatą priskiria minčiai ir pateikia pasveikimo istorijas, įskaitant Cathy Goodman pasakojimą apie pasveikimą nuo krūties vėžio maždaug per tris mėnesius naudojant dėkingumą ir humorą, be chemoterapijos ar spindulinės terapijos. Ji taip pat pasakoja apie Morriso Goodmano pasveikimą po to, kai lėktuvo katastrofa jį sunkiai sužalojo, įskaitant jo galimybę galiausiai vėl vaikščioti. Tai knygos anekdotai, o ne klinikiniai įrodymai, kad mintis sukėlė pasveikimą.
Palikite priežiūrą paveiksle. Knygos pradžioje sakoma, kad jos medžiaga neturėtų pakeisti konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistu, o vienas mokytojas pripažįsta, kad medicina gali būti tinkama. Šis atsargumas svarbus, nes kitur tekstas leidžia suprasti, kad liga atspindi neigiamą mąstymą ir kad ligą galima apgręžti keičiant mintis. Tokie teiginiai nėra saugus diagnozės ar gydymo pakaitalas.
Viltis, humoras ir dėkingumas gali padėti žmogui ištverti netikrumą ir išlikti susijusiam su gyvenimu už diagnozės ribų. Jų nereikėtų paversti teorija, kad pacientai patys sukėlė ligą ar gali ją išgydyti teisingai mąstydami. Šis skirtumas apsaugo ir veiksnumą, ir užuojautą: žmonės gali rinktis palaikančias praktikas, kartu kreipdamiesi į kvalifikuotą priežiūrą, ir nebūti kaltinami, kai liga išlieka. Nepaprasto pasveikimo istorijos emociškai galingos, tačiau jos neįrodo patikimo gydymo.
Nukreipkite rūpestį į rezultatą, kurį norite padėti sukurti.
Įvardykite teigiamą tikslą. Knyga teigia, kad dėmesys, absorbuotas pasipriešinimo, gali išlaikyti problemą ryškią. Ji remiasi skirtumu tarp kovos prieš karą ir taikos palaikymo ir ragina skaitytojus sutelkti dėmesį į tokius rezultatus kaip taika, švietimas ir pakankamas maistas. Esmė — aprašyti, kas turėtų pagerėti, o ne tik tai, kas turėtų baigtis.
Paverskite dėmesį indėliu. Šis požiūris praktiškiausias, kai pageidaujamas rezultatas vadovauja realiam pasirinkimui: taikos pastangų palaikymui, pagalbai aprūpinant maistu ar švietimo rėmimui. Tekstas kartais leidžia suprasti, kad dėmesys problemai prideda jai energijos ar priverčia ją augti. Skaitytojams nebūtina priimti šio teiginio, kad pasinaudotų jo labiau pagrįstu pasiūlymu: apibrėžti siekiamą pokytį, tada nukreipti pastangas jo link.
Teigiami tikslai gali suteikti rūpesčiui kryptį ir padaryti konstruktyvų dalyvavimą labiau įsivaizduojamą. Tačiau norimo rezultato įvardijimas nepakanka konfliktui išspręsti ar kančiai palengvinti. Supratimas, kas vyksta ne taip, dažnai būtinas norint pasirinkti veiksmingą atsaką. Todėl stipriausia knygos patarimo versija — ne nusukti žvilgsnį nuo žalos, o išlaikyti sprendimą matomą, kartu tiriant problemą ir veikiant abiem kryptimis.
Rinkitės džiaugsmingą darbą, nes jis palaiko pastangas, o ne todėl, kad garantuoja sėkmę.
Paverskite džiaugsmą kompasu. Knygos pabaigoje Byrne pristato prasmę kaip kažką, ką žmonės gali pasirinkti, o ne fiksuotą misiją, laukiančią atradimo. Ji ragina skaitytojus nustatyti veiklas, teikiančias džiaugsmą, ir palikti joms vietos. Knygos sistemoje gerai jaustis yra ir vertinga pati savaime, ir būdas derintis su norimomis patirtimis.
Leiskite malonumui informuoti, o ne valdyti. Kvietimas — pastebėti, kas gaivina, ar tai būtų laikas gamtoje, kūrybinis darbas ar bendravimas, ir įtraukti daugiau to į kasdienį gyvenimą. Knyga eina toliau, leisdama suprasti, kad džiaugsmas pritraukia dar džiaugsmingesnes aplinkybes. Pagrįsta išvada tokia, kad prasmingas malonumas gali palaikyti atkaklumą ir padaryti gyvenimą vertu net tada, kai išoriniai rezultatai lieka neaiškūs.
Džiaugsmo laikymas kompasu gali atsverti mintį, kad prasmingą gyvenimą reikia pateisinti statusu ar pasiekimais. Tai taip pat padaro prasmę prieinamesnę: žmogus gali pradėti nuo veiklos, kuri atrodo verta, užuot laukęs didingo apreiškimo. Vis dėlto ne kiekviena būtina užduotis yra malonu, o neatidėliotinas malonumas nėra vienintelis gero pasirinkimo matas. Džiaugsmas gali nukreipti prioritetus, netapdamas pažadu, kad gyvenimas bendradarbiaus.
Analizė
„Paslaptis“ (The Secret) yra dvasinio manifesto, motyvacinės antologijos ir instrukcijų vadovo hibridas. Jos pagrindinis teiginys paprastas: mintys ir jausmai pritraukia atitinkamas sąlygas. Tada knyga taiko šį teiginį pinigams, santykiams, sveikatai, visuomenės problemoms, tapatybei ir prasmei. Jos istorijos suteikia teorijai žmogišką tekstūrą, tačiau jų įvairovė taip pat apsunkina atsakingą knygos apibendrinimą. Pasakojimas apie parkavimo vietą, finansinį tikslą ir pasveikimą nuo vėžio negali visi turėti to paties įrodomojo svorio.
Labiausiai apginama vertė slypi praktikose, keičiančiose dėmesį ir elgesį. Tikslo įvardijimas gali padėti žmogui pastebėti tinkamas galimybes. Mintinė repeticija gali paruošti žmogų užduočiai, o dėkingumas — nukreipti dėmesį į paramą, kuri kitaip liktų nepripažinta. Tai tikėtinos psichologinės funkcijos. Jos nereikalauja, kad mintys skleistų fizinį dažnį, pertvarkantį pasaulį. Vizualizacija nėra lygi veiksmui, o norimas rezultatas nėra įrodymas, kad visata sutvarkė jo pristatymą.
Knygos patrauklumas iš dalies kyla iš to, kad ji suteikia skaitytojams stiprų veiksnumo pojūtį. Tai gali teikti energijos po sielvarto, nusivylimo ar bejėgiškumo. Tačiau tas pats pranešimas tampa etiškai problemiškas, kai teigia, kad žmonės pritraukia avarijas, ligas, prievartą ar skurdą nuolatine mintimi. Tokie paaiškinimai gali kaltinti žmones dėl aplinkybių, kurių jie nepasirinko, ir skatinti nepasitikėti medicinine priežiūra. Pati knygos atsakomybės atsisakymo nuostata sako, kad jos medžiaga yra mokomoji ir nepakeičia profesionalaus gydymo — atsargesnė pozicija nei rodo kelios jos gydymo istorijos. Kvantinės fizikos kalba prideda autoriteto, neįrodydama pagrindinio teiginio. Fizikinės teorijos, apimančios stebėjimą, neįrodo, kad žmogaus troškimai pritraukia automobilius, darbus ar sveikatą. Naudingas būdas prieiti prie šio kūrinio — kaip prie apmąstymo praktikų rinkinio, o ne mokslinio priežastingumo aprašymo: išsiaiškinti tikslus, pastebėti emocinius įpročius, vertinti esamus išteklius, imtis konkrečių žingsnių ir išlaikyti atsakomybę už tikroves, kurių teigiamas mąstymas negali valdyti.
Atsiliepimų santrauka
Paslaptis sulaukia prieštaringų vertinimų: daugelis kritikuoja jos supaprastintą požiūrį į traukos dėsnį ir mokslinio pagrindimo stoką. Kritikai teigia, kad ji skatina nerealius lūkesčius ir kaltinimą aukai. Kai kurie skaitytojai ją laiko įkvepiančia ir gyvenimą keičiančia, vertindami dėmesį pozityviam mąstymui ir dėkingumui. Vis dėlto daugelis ją atmeta kaip pseudomokslą ir savipagalbos nesąmonę. Pažymima knygos populiarumas ir komercinė sėkmė, nepaisant prieštaringo turinio. Apskritai recenzentai pasidalijo į tuos, kurie priima jos žinią, ir tuos, kurie ją atmeta kaip žalingą ar klaidinančią.
Žmonės taip pat skaitė
Žodynas
traukos dėsnis
Panašios mintys pritraukia panašųByrne vartojime traukos dėsnis yra visuotinis principas, teigiantis, kad mintys ir jausmai pritraukia žmones, aplinkybes ir patirtis, kurios jiems yra panašios. Knygoje jis pateikiamas kaip beasmenis dėsnis, veikiantis nepriklausomai nuo to, ar žmogus juo tiki. Pažodinių kosminių šio dėsnio teiginių tekste pateikti pavyzdžiai neįrodo.
Kūrybos procesas
Troškimo pavertimo veiksmu metodasKnygoje aprašytas Kūrybos procesas yra norimo rezultato siekimo metodas. Pirmiausia žmogus išsiaiškina, ko nori, tada įsivaizduoja tai kaip pasiekiamą ir emociškai artimą, galiausiai ugdo jausmą, kad tai gauna, ir išlieka atviras veiksmui. Byrne teigia, kad šis procesas veikia per traukos dėsnį.
Paslapties perjungikliai
Greiti nuotaiką keliantys signalaiPaslapties perjungikliai yra asmeniniai priminimai ar veiklos, naudojami nuotaikai pakeisti. Knygos pavyzdžiai apima malonius prisiminimus, muziką, gamtą ir mintis apie mylimą žmogų. Byrne rekomenduoja iš anksto susidaryti tokių pasirinkimų sąrašą, kad jausdamas pyktį, nusivylimą ar nusiminimą žmogus galėtų nukreipti dėmesį kitur.
Vizijų lenta
Vaizdinis tikslų priminimasVizijų lenta yra paveikslėlių rinkinys, vaizduojantis tikslus ar trokštamą patirtį, pakabintas ten, kur žmogus jį reguliariai matys. Knyga pataria žiūrėti į paveikslėlius ir įsivaizduoti jausmus, susijusius su tikslų pasiekimu. Joje pateikiama asmeninių istorijų apie tai, kad norimi rezultatai atsirado po to, kai žmonės sukūrė tokias lentas.
Vienintelis Visuotinis Protas
Bendra dvasinė sąmonėVienintelis Visuotinis Protas yra knygoje vartojamas terminas, žymintis vieną sąmonę ar intelektą, slypintį po visa egzistencija. Pagal šį požiūrį kiekvienas žmogus dalyvauja tame didesniame prote, o idėjas ar galimybes galima iš jo semtis per sąmoningumą ir vaizduotę. Tai dvasinė sąvoka, pateikiama kartu su knygos nuorodomis į fiziką, bet jų neįrodoma.
Vizualinė motorinė repeticija
Judesio repeticija mintyseVizualinė motorinė repeticija yra knygoje vartojamas pavadinimas sportinio pasirodymo įsivaizdavimui mintyse. Denis Waitley aprašo, kaip taikė šį metodą olimpiečiams, ir teigia, kad kūno veikla įsivaizduojamos treniruotės metu buvo panaši į veiklą fizinio atlikimo metu. Knyga šį pavyzdį naudoja vizualizacijai pagrįsti, nors judesio repeticija mintyse skiriasi nuo išorinio rezultato pritraukimo.
dažnis
Proto būsenos metaforaKnygoje dažnis vartojamas apibūdinti mintis ir jausmus, kuriuos žmogus esą transliuoja. Teigiama, kad šis signalas pritraukia atitinkamas patirtis, jį lyginant su transliacija, kuri grįžta kaip scenos žmogaus gyvenime. Tai metaforinis ir dvasinis knygos žodžio vartojimas, o ne įrodymas, kad mintys fiziškai transliuoja troškimus, sukeliančius išorinius įvykius.
Paslapties biblioteka Serija
Atsisiųsti PDF
Atsisiųsti EPUB
.epub puikiai tinka el. knygoms skaityti telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir el. skaityklėse.