Pradėti nemokamą bandomąjį laikotarpį
Populiaru Naujienos Žanrai Autoriai
EnglishEnglish
EspañolSpanish
简体中文Chinese
繁體中文Chinese (Traditional)
FrançaisFrench
DeutschGerman
日本語Japanese
PortuguêsPortuguese
ItalianoItalian
한국어Korean
РусскийRussian
NederlandsDutch
العربيةArabic
PolskiPolish
हिन्दीHindi
Tiếng ViệtVietnamese
SvenskaSwedish
ΕλληνικάGreek
TürkçeTurkish
ไทยThai
ČeštinaCzech
RomânăRomanian
MagyarHungarian
УкраїнськаUkrainian
IndonesiaIndonesian
DanskDanish
SuomiFinnish
БългарскиBulgarian
עבריתHebrew
NorskNorwegian
HrvatskiCroatian
CatalàCatalan
SlovenčinaSlovak
LietuviųLithuanian
SlovenščinaSlovenian
СрпскиSerbian
EestiEstonian
LatviešuLatvian
فارسیPersian
മലയാളംMalayalam
தமிழ்Tamil
اردوUrdu
Ieškoma...
SoBrief
Moteriškas protas

Moteriškas protas

Originalus pavadinimas: The Female Brain
parašė Louann Brizendine 2006 280 puslapiai
3.85
14 000+ įvertinimai
Klausytis
Įtraukiantys
V2.1
Amazon Kindle Audible
Išbandykite pilną prieigą 3 dienas
Atrakinkite klausymą ir daugiau!
Tęsti

Pagrindinės įžvalgos

Hormonai ne tik keičia nuotaikas – jie perrašo moters tikrovę

Pagrindinė knygos tezė yra ta, kad moteriška neurochemija aktyviai formuoja moters suvokimą apie tai, kas svarbu – diena po dienos ir dešimtmetis po dešimtmečio. Brizendine, UCSF neuropsichiatrė, teigia, kad hormonai, tokie kaip estrogenas, progesteronas, oksitocinas ir testosteronas, kiekviename gyvenimo etape veikia kaip trąša skirtingoms neuronų grandinėms.

Ji iliustruoja ekstremaliais priemenstruacinio sindromo atvejais, kai pacienčių mintys kelioms dienoms per mėnesį tapdavo tikrai niūrios, o paskui išnykdavo, kai hormonai pasikeisdavo. Kai kurios smegenų sritys per vieną mėnesinį ciklą pasikeičia net 25 %. Vyro smegenys, jos teigimu, yra tarsi kalnas, lėtai dildinamas per eonus, o moters smegenys – tarsi pats oras, nuolat kintantis. Praktinė išvada: atpažinus hormonų sukeltą smegenų būseną, galima pasirinkti pagal ją neveikti.

Analizė

Toks įrėminimas yra vienu metu ir įgalinantis, ir rizikingas. Įgalinantis, nes panaikina stigmą: nuotaikų svyravimai tampa biologija, o ne charakterio trūkumais. Rizikingas, nes tokie kritikai kaip Cordelia Fine („Delusions of Gender") teigia, kad toks neuroesencializmas gali perdirbti stereotipus po moksline priedanga. Sąžiningas skaitymas yra kažkur per vidurį: hormonai išmatuojamai moduliuoja neuroninius grandynus, tačiau aplinka ir pažinimas galingai veikia grįžtamuoju ryšiu. Pati Brizendine pabrėžia, kad biologija nėra likimas, kad smegenys yra besimokanti mašina. Tikrai naudinga yra ta perspektyvos kaita, kad jausmas ne visada yra faktas. Būsenos įvardijimas kaip hormonų paveiktos sukuria pauzę tarp impulso ir veiksmo – tai technika, kurią kognityvinė terapija nepriklausomai patvirtina.

Universalių smegenų nėra – mergaitės gimsta jau užprogramuotos ryšiui

Kiekvieno vaisiaus smegenys atrodo moteriškos maždaug iki aštuntos savaitės, kai berniukų organizme testosterono protrūkis sunaikina komunikacijos centrų ląsteles ir skatina ląstelių augimą seksualumo bei agresijos srityse. Nesant šio protrūkio, moteriškos grandinės, atsakingos už kalbą, emocijų atpažinimą ir stebėjimą, toliau vystosi.

Pasekmės pasireiškia iš karto. Kūdikių mergaičių gebėjimas palaikyti abipusį akių kontaktą ir žiūrėti į veidus per pirmuosius tris mėnesius pašoka daugiau nei 400 %, o berniukų – visiškai nepadidėja. Stanfordo universiteto tyrime vienerių metų mergaitės kur kas dažniau nei berniukai žvilgčiojo į motinos veidą ieškodamos pritarimo, o berniukai ignoravo motinos šūksnius „ne" ir vis tiek liesdavo draudžiamą žaislą. Mergaitė, gavusi žaislinį gaisrinį automobilį, gali jį suvystyti ir burkuoti. Brizendine tai pateikia kaip argumentą, kad skirtingą elgesį lemia įgimtas užprogramavimas, o ne vien socializacija.

Analizė

Kategoriškas teiginys, kad šiuos skirtumus lemia biologija, yra labiausiai ginčijama knygos vieta. Įgimtos antinksčių hiperplazijos tyrimai (mergaitės, patyrusios vaisiaus testosterono poveikį ir pasižyminčios aktyvesniu žaidimu) iš tiesų patvirtina hormoninį indėlį. Tačiau 400 % žvilgsnio rodiklis ir panašūs skaičiai sulaukė kritikos dėl mažų imčių ir pakartojimo spragų. Sąžiningesnis apibendrinimas: naujagimiai pasižymi nedideliais vidutiniais lyčių skirtumais, kuriuos kultūra vėliau sustiprina per tą patį grįžtamojo ryšio mechanizmą, kurį aprašo Brizendine – tėvai atspindi veido išraiškas reaguojančioms dukterims. Tikroji pamoka yra ta, kad prigimties ir auklėjimo priešprieša, kurią ji pagrįstai atmeta, yra klaidinga. Vystymasis yra ir viena, ir kita – neatskiriamai, o grupių vidurkiai nieko nepasako apie konkretų vaiką.

Merginų pokalbiai – dopamino ir oksitocino antplūdis, prilyginamas narkotikų poveikiui

Brendimo metu estrogenai užlieja moteriškas smegenis ir smarkiai padidina dopamino (motyvacijos ir malonumo hormono) bei oksitocino (artumo sukeliamo ryšio neurohormono) gamybą. Bendravimas per pokalbius, dalijimasis paslaptimis ir apkalbos aktyvina malonumo grandines taip stipriai, kad Brizendine šį pakilimą lygina su tuo, ko siekia kokaino ar heroino vartotojai.

Tai paaiškina, kodėl paauglė mergina nepaleidžia telefono iš rankų arba rašo žinutes po pietų stalu. Vidutiniškai merginos per dieną ištaria du–tris kartus daugiau žodžių nei berniukai ir anksčiau pasiekia žodyno raidos etapus. Rezus makakų patelės kasdien naudoja visus 17 savo rūšiai būdingų balso tonų; patinai – tris–šešis ir gali nutilti ištisoms savaitėms. Verbalinis ryšys, teigia autorė, yra biologiškai skatinamas įrankis, kurį merginos naudoja kurdamos glaudžius socialinius tinklus, kadaise lėmusius išlikimą.

Analizė

Socialinio atlygio neuromokslas yra pagrįstas: oksitocinas ir dopaminas iš tiesų sustiprina afiliacinį elgesį, o Kerstin Uvnäs-Moberg oksitocino tyrimai tai patvirtina. Tačiau plačiai kartojamą teiginį, kad moterys per dieną ištaria gerokai daugiau žodžių nei vyrai, vėliau paneigė Mehl ir kt. žurnale Science (2007) – jie nustatė, kad abiejų lyčių atstovai vidutiniškai ištaria maždaug 16 000 žodžių per dieną. Gilesnė mintis išlieka nepaisant ginčytinos statistikos: pats ryšys yra neurochemiškai atlygintinas besivystančioms moteriškoms smegenims. Tai leidžia paauglių apsėdimą telefonu vertinti ne kaip tuštybę ar silpnybę, o kaip biologiškai pagrįstą poreikį, tokį pat stiprų kaip alkis – tai atjaučiantesnis ir tikslesnis požiūris tėvams.

Moterų reakcija į stresą – rūpintis ir bičiuliautis, o ne tik kautis arba bėgti

Klasikinis 1932 m. „kovok arba bėk" modelis buvo sukurtas daugiausia remiantis vyrais. UCLA psichologė Shelley Taylor pasiūlė, kad moterys evoliucijos eigoje išvystė papildomą reakciją: rūpintis ir bičiuliautis (angl. tend-and-befriend) – tai reiškia globoti palikuonis ir formuoti apsauginius socialinius aljansus grėsmės akivaizdoje.

Kodėl? Smulkesnė moteris retai galėjo laimėti fizinę kovą, o bėgimas reiškė pažeidžiamų vaikų apleidimą. Susibūrimas su kitomis moterimis teikė apsaugą. Brizendine nurodo antropologės Joan Silk šešiolikos metų trukmės pavianų tyrimą, kuris parodė, kad socialiai labiausiai susijusios motinos turėjo daugiausiai išgyvenusių jauniklių. Moteriškose smegenyse agresijos grandinės labiau siejasi su verbalinėmis ir emocinėmis sritimis, o vyriškoji migdolinio kūno dalis (smegenų baimės ir agresijos centras) yra didesnė ir tiesiogiau susieta su fiziniu veiksmu. Štai kodėl santykių konfliktai smarkiai padidina moters streso hormonų lygį ir kodėl socialinis atstūmimas suvokiamas kaip grėsmė išlikimui.

Analizė

„Rūpintis ir bičiuliautis" yra viena tvarumiausių knygos idėjų, plačiai cituojama psichologijoje. Ji iš naujo įvertina elgesį, kuris anksčiau buvo nuvertinamas kaip priklausomybė, kaip evoliucinę išlikimo strategiją. Oksitocinas, išsiskiriantis socialinio kontakto metu ir slopinantis streso ašį, tikėtinai yra bičiuliavimosi varomoji jėga. Viena pastaba: evoliucinius „taip-ir-buvo" pasakojimus sunku paneigti, be to, modelis gali pernelyg sureikšminti aiškią lyčių dichotomiją, nors tiek vyrai, tiek moterys rūpinasi ir bičiuliaujasi priklausomai nuo konteksto. Vis dėlto klinikinė vertė yra reali. Supratimas, kad moters smegenys socialinį atsijungimą traktuoja kaip pavojų, paaiškina, kodėl izoliacija yra tokia griaunanti ir kodėl socialinė parama pamatuojamai gerina sveikatos rodiklius – tai atradimas, patvirtintas daugybėje epidemiologinių tyrimų.

Įsimylėjimas – laikina smegenų būsena, chemiškai tapati priklausomybei

Romantinis susižavėjimas nėra emocija – tai motyvacinė sistema, dalijanti grandines su obsesija, manija, alkiu ir potraukiu narkotikams. Dopaminas, oksitocinas, estrogenai ir testosteronas užlieja smegenis, o migdolinis kūnas (baimės signalas) ir priekinė juostinė žievė (kritinis vertinimas) prislopinami – štai kodėl įsimylėjėliai nemato trūkumų.

Brizendine pastebi, kad ši aistringoji fazė trunka maždaug nuo šešių iki aštuonių mėnesių. Išsiskyrimas sukelia tikrą neurocheminę abstinenciją, o ne vien sentimentus. Ji perspėja, kad oksitocinas, išsiskiriantis per 20 sekundžių trunkantį apkabinimą, tiesiogine prasme sustiprina pasitikėjimą: Šveicarijoje atliktame eksperimente žmonės, gavę oksitocino nosies purškalo, nepažįstamajam atidavė dvigubai daugiau pinigų. Jos tiesmukas patarimas: neleiskite niekam jūsų apkabinti, jei neplanuojate juo pasitikėti, nes glaudymasis išjungia skeptišką protą.

Analizė

Priklausomybės analogiją patvirtina Helen Fisher ir Lucy Brown funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, rodantys, kad romantinė meilė aktyvina tas pačias dopaminu turtingas atlygio sritis kaip ir kokainas. Tai demistifikuoja širdies skausmą: abstinencijos simptomai yra fiziologiniai, o tai patvirtina skausmo realumą ir leidžia numatyti jo eigą. Oksitocino ir pasitikėjimo sąsaja yra reali, tačiau populiariojoje žiniasklaidoje dažnai pervertinama; poveikis yra nuosaikus ir priklauso nuo konteksto, o vėlesni pakartotiniai tyrimai davė nevienareikšmius rezultatus. Vis dėlto praktinė išmintis išlieka. Žinojimas, kad įsimylėjimas yra laikina neurocheminė būsena, o ne galutinis suderinamumo verdiktas, gali padėti išvengti ir pernelyg ankstyvų įsipareigojimų pakilimo metu, ir pernelyg ankstyvo pasitraukimo, kai prasideda ramesnė prisirišimo fazė, kurią valdo oksitocinas ir vazopresinas.

Moteriškas orgazmas reikalauja, kad baimės centras pirmiausia išsijungtų

Moteriškas susijaudinimas, paradoksalu, prasideda nuo smegenų „išjungimo.

Analizė

Neuro mokslas čia remiasi Gerto Holstege'o smegenų vaizdinimo tyrimais orgazmo metu, kurie iš tiesų parodė su nerimu susijusių sričių deaktyvaciją. Ši įžvalga turi realią klinikinę vertę: ji daugelį moteriško susijaudinimo sunkumų susieja su saugumo ir streso jausmu, o ne su mechanika, taip perkeldama juos nuo farmacologinių greitų sprendimų. Iš tiesų dešimtmetį trukusios moteriškos Viagros paieškos iš esmės žlugo būtent todėl, kad moteriškas geismas pirmiausia nėra kraujotakos problema. Vienas niuansas, kurį verta pridėti: individualūs skirtumai yra didžiuliai, o 24 valandų priešžaidžio lango pateikimas kaip universalaus gali pats savaime sukurti atlikimo spaudimą. Pagrindinis principas – kad psichologinis saugumas atveria vartus fiziniam atsakui – yra ta išvada, kurią poros iš tikrųjų gali pritaikyti.

Motinystė fiziškai perkuria smegenis, ir tai iš esmės yra negrįžtama

Nėštumo metu smegenys panyra į vaisiaus ir placentos neurohormonų vonią. Progesterono kiekis padidėja 10–100 kartų, veikdamas raminamai tarsi valiumas. Stebėtina, bet fMRI tyrimai rodo, kad nėščios moters smegenys iš tikrųjų sumažėja laikotarpiu nuo šešto mėnesio iki gimdymo – greičiausiai dėl neuronų grandinių perstruktūravimo – ir grįžta į ankstesnį dydį maždaug per šešis mėnesius po gimdymo.

Gimdymo metu oksitocino lavina sukuria tūkstančius naujų junčių, įspausdama kūdikio kvapą, verksmą ir prisilietimą (motinos atpažįsta savo kūdikio kvapą maždaug 90 % tikslumu). Viename tyrime žindančios žiurkės motinos kiekvieną kartą rinkosi oksitocino antplūdį, kurį sukelia jauniklių žindymas, o ne kokainą. Per pirmuosius metus naujos motinos praranda maždaug 700 valandų miego. Brizendine taip pat pažymi, kad keičiasi ir tėvai: po kūdikio gimimo jų testosterono kiekis sumažėja trečdaliu, taip paruošdamas juos emociniam ryšiui su vaiku.

Analizė

Teiginys, kad motinystės sukelti smegenų pokyčiai yra nuolatiniai, sulaukė įspūdingo patvirtinimo po knygos išleidimo. Hoekzema ir kt. (2016) nustatė, kad nėštumas sukelia ilgalaikį pilkosios medžiagos sumažėjimą socialinio pažinimo srityse – pokyčiai tokie nuoseklūs, kad algoritmas galėjo nustatyti, kuri moteris buvo nėščia. Tai iš naujo apibrėžia „mamų smegenų miglą" ne kaip nuosmukį, o kaip specializaciją – neuronų grandinių genėjimą, didinantį motinišką jautrumą. Duomenys apie tėvus yra ne mažiau svarbūs – jie paneigia idėją, kad rūpestingumas yra išskirtinai moteriškas neurologinis bruožas. Ypatingą dėmesį verta skirti Michaelo Meaney epigenetiniams tyrimams, kuriuos cituoja knyga: rūpestingumo stilius perduodamas per kartas genų raiškos, o ne vien mėgdžiojimo būdu – tai reiškia, kad senelės šiluma gali tiesiogine prasme pakeisti anūko streso biologiją.

Moterys jaučia jūsų emocijas savo kūnu per atspindėjimą

Moterų smegenys puikiai skaito veido išraiškas, balso toną ir neištartus signalus – šį gebėjimą Brizendine grindžia atspindėjimu: automatiniu kito žmogaus kvėpavimo, laikysenos ir veido išraiškos atkartojimo procesu, kai šie signalai perduodami per savo pačios emocines grandines, kad pajustum tai, ką jaučia kitas.

Vyrai subtilų liūdesį veide pastebi maždaug 40 % atvejų, moterys – apie 90 %. Londono universitetinio koledžo tyrime, kai moterys sužinodavo, kad jų partneriams taikomas stiprus elektrošokas, jų pačių smegenyse suaktyvėdavo tos pačios skausmo sritys – efektas, kurio tyrėjams nepavyko sukelti vyrams. Mergaitės, jaunesnės nei 24 valandų, stipriau reaguoja į kito kūdikio verksmą. Brizendine teigia, kad tai išsivystė siekiant suprasti dar nekalbančius kūdikius ir numatyti pavojų, tačiau tai turi ir kainą: moterys praranda miegą po baisių filmų ir perima kitų kančią.

Analizė

Veidrodinių neuronų mokslas buvo madoje, kai pasirodė ši knyga, ir nuo to laiko buvo sušvelnintas; tiesioginiai įrodymai apie atskirą žmogaus veidrodinių neuronų sistemą ir lyčių skirtumus joje tebėra diskutuojami. Tačiau elgsenos tyrimo išvada, kad moterys vidutiniškai geriau atlieka emocijų atpažinimo užduotis, yra patikima įvairiose kultūrose (Simono Baron-Coheno empatijos tyrimai tai patvirtina). Empatijos kaip įkūnytos simuliacijos – skausmo jutimo savo pačios skausmo grandinėse – koncepcija yra galinga ir vis labiau patvirtinama afektinės neuromokslo srityje. Nepakankamai įvertintas aspektas yra kainos pusė: padidėjęs emocinis įsitraukimas koreliuoja su didesniu nerimo ir depresijos lygiu, o tai rodo, kad tas pats jautrumas, kuris kuria ryšį, gali ir užgožti.

Moterys emocinius prisiminimus įsimena ryškiais, ilgalaikiais kinematografiniais detaliais

Kai poros ginčijasi ar įsimyli, ji prisimena visą filmą, o jis – tik anonsą. Brizendine tai aiškina smegenų sandara. Moterys emocinei patirčiai apdoroti naudoja abu smegenų pusrutulius, vyrai – daugiausia vieną. Stanfordo universiteto tyrime, rodant emociškai paveikius vaizdus, moterims sužibėjo devynios smegenų sritys, o vyrams – tik dvi.

Moterų migdolinis kūnas lengviau aktyvuojasi reaguodamas į emocinius niuansus, o kadangi moterų hipokampas (atminties formavimo centras) yra santykinai didesnis, daugiau detalių pažymimos ir išsaugomos. Rezultatas – trimatis juslinis momentinis vaizdas: ką jis pasakė, ką jie valgė, ar lijo. Tai nereiškia, kad vyrai myli mažiau – jų neuronų grandinės tiesiog užkoduoja mažiau emocinių detalių, nebent migdolinis kūnas stipriai sužadinamas, pavyzdžiui, tiesioginio pavojaus atveju.

Analizė

Larry Cahillo neurovaizdinimo tyrimai iš tiesų rodo lyčių skirtumus migdolinio kūno įsitraukime formuojant emocinius prisiminimus – lateralizacijos modeliai skiriasi tarp vyrų ir moterų. Kasdienė reikšmė santykiams yra milžiniška: daugelis pasikartojančių konfliktų kyla dėl asimetrinės atminties – vienas partneris detaliai nagrinėja praeitį, kurios kitas nuoširdžiai negali prisiminti. Tai performulavus kaip kodavimo skirtumą, o ne abejingumą, galima sumažinti kaltinimus. Svarbi pastaba: prisiminimų ryškumas nėra tas pats kas tikslumas, o emociškai įkrauti prisiminimai iš tikrųjų yra labiau linkę į užtikrintą iškraipymą, kaip rodo Elizabeth Loftus tyrimai. Taigi detaliai prisimenamas ginčas gali atrodyti galutinis, tačiau iš dalies vis tiek būti rekonstruotas.

Menopauzės metu kuras, skatinęs rūpintis kitais, išsenka, o prioritetai persidėlioja

Menopauzė nėra nuosmukis – tai hormoninio režimo pasikeitimas. Mažėjant estrogenui, mažėja ir oksitocinas, o neuronų grandinės, kurios dešimtmečiais skatino moterį globoti, palaikyti taiką ir skaityti kitų emocijas, netenka savo kuro. Rezultatą Brizendine vadina negailestingu aiškumu: mažiau domėjimosi kitų poreikiais, mažiau tolerancijos vienašalei globai.

Tai naujai nušviečia gerai žinomą tendenciją. Daugiau nei 65 % skyrybų po 50 metų inicijuoja moterys, ir Brizendine tai iš dalies sieja su šiuo neurologiniu poslinkiu, o ne su tuo, kad vyrai palieka jas dėl jaunesnių moterų. Jos pacientė Silvija, dešimtmečius prisitaikiusi prie reiklaus vyro, staiga panoro gyventi savo gyvenimą. Grandinės neišnyksta – menopauzę patirianti moteris, įsivaikinusi kūdikį ar vartojanti estrogeną, gali pajusti, kaip globos impulsai vėl užplūsta.

Analizė

Tai labiausiai išlaisvinantis knygos požiūrio pokytis vyresnėms moterims: pomenopauzinis posūkis savęs link nėra nei kartėlis, nei krizė, o biologija, nuimanti visą gyvenimą trukusį cheminį imperatyvą. Margaret Mead frazė „pomenopauzinis gyvybingumas" puikiai tai apibūdina. Senelės hipotezė (Kristen Hawkes) suteikia evoliucinį svorį, paaiškindama, kodėl žmonės unikaliai gyvena dešimtmečius po vaisingumo pabaigos: vyresnės moterys padėjo išgyventi anūkams, todėl ilgaamžiškumas buvo atrinktas natūraliosios atrankos. Hormoninį determinizmą vertėtų vertinti atsargiai – viduramžio skyrybas taip pat lemia finansinė nepriklausomybė, tuščias lizdas ir susikaupusios nuoskaudos. Tačiau šis naujas požiūris gelbsti ilgai patologizuotą gyvenimo etapą, perteikdamas jį kaip grįžimą prie stabilesnio, žemesnio hormonų lygio aiškumo, kurį moteris paskutinį kartą patyrė vaikystėje.

Brizendine tiesiogiai paneigia Lawrence'o Summerso 2005 m. pastabų implikaciją, esą moterims trūksta gabumų aukščiausio lygio mokslui. Ji teigia, kad paauglystės pradžioje berniukų ir mergaičių matematiniai bei moksliniai gebėjimai yra identiški. Skirtumas atsiranda vėliau ir yra susijęs su susidomėjimu, o ne su gebėjimais.

Estrogenams sustiprinus moterišką potraukį bendrauti ir užmegzti ryšius, daugelis gabių mergaičių linksta į su žmonėmis susijusį darbą, o ne į vienišas veiklas. Jos pacientė Gina, talentinga inžinierė, norėjo palikti šią sritį dėl didesnio žmogiško kontakto. Tai vertybinis sprendimas, kurį formuoja hormonų poveikis smegenims, o ne trūkumas. Moteriškos smegenys, jos teigimu, turi išskirtinių pranašumų: žodinį vikrumą, gilią draugystę, beveik telepatinį emocijų skaitymą ir konfliktų slopinimą – talentus, kurių daugeliui vyrų tiesiog trūksta.

Analizė

Tai sumanus retorinis ėjimas: pripažinti, kad mažiau moterų pasiekia elitinį STEM lygį, tačiau priežastį perkelti nuo gabumų prie susidomėjimo ir vertybių. Naujausi duomenys komplikuoja grynai hormoninę istoriją. Lyčių lygybės paradoksas (Stoet ir Geary) rodo, kad moterys rečiau renkasi STEM labiau egalitarinėse šalyse, o tai leidžia manyti, kad divergenciją lemia laisvas pasirinkimas, o ne vien estrogenai. Tuo tarpu matematinių gebėjimų atotrūkis daugeliu rodiklių sumažėjo beveik iki nulio. Karjeros pasiskirstymą priskirti daugiausia hormonams – rizikuojama nepakankamai įvertinti kultūros, diskriminacijos ir vaidmenų modelių įtaką – būtent tuos veiksnius, kuriuos užsimena Cori Bargmann anekdotas apie protingas drauges, paliekančias mokslą. Vertinga dalis yra tvirtinimas, kad skirtingas rezultatas nereiškia gebėjimų trūkumo.

Analizė

„Moteriškos smegenys

Didžioji knygos stiprybė – sintezė ir naujas požiūris. Nuotaikų svyravimus, paauglių apsėdimą telefonu, įsimylėjimą, motinystės transformaciją ir viduramžio skyrybas susiedama su neurochemija, Brizendine pasiūlo užuojautą ten, kur kultūra siūlė kaltinimus. „Rūpinkis ir bičiuliaukis

Knygos pažeidžiamiausia vieta – tikslumas. Keletas antraštinių statistinių duomenų – žodžių skaičiaus skirtumas, kasdienių minčių apie seksą skaičiai, 400 % žvilgsnio padidėjimas – remiasi silpnais arba vėliau paneigtais šaltiniais, o pirmojo leidimo klaidų sąrašas privertė atlikti pataisas. Tokios kritikės kaip Cordelia Fine ir Rebecca Jordan-Young kaltino Brizendine tuo, kad ji kartais ginčytinus atradimus pateikia kaip galutinai nustatytus ir kad vidurkių skaičiavimas tarp lyčių užgožia didžiulį individualų persidengimą. Neuroesencialistinis požiūris, kad ir koks geranoriškas, gali būti pasitelktas pateisinti būtent tuos stereotipus, kuriems ji pati sako prieštaraujanti.

Sąžiningas verdiktas: skaitykite dėl naujų požiūrių, o ne dėl tikslių skaičių. Ilgalaikis knygos indėlis – tai mąstymo įprotis: jausmą vertinti kaip hormonų veikiamą smegenų būseną, o ne kaip neginčijamą faktą, – tai sukuria erdvę tarp impulso ir veiksmo. Šis įprotis yra terapiškai pagrįstas, nepriklausomai nuo to, ar kiekvienas nurodytas skaičius atlaikys pakartojimą. Knyga geriausiai veikia kaip empatiškas žvilgsnis ir pokalbio apie biologijos vaidmenį elgesiui pradžia, o blogiausiai – kaip pažodinis bet kurios konkrečios moters prognozuotojas, nes jos smegenys, kaip pati Brizendine pabrėžia, yra besimokanti mašina, kurią biologija veikia, bet niekada neužrakina.

Paskutinį kartą atnaujinta:

Pranešti apie problemą

Atsiliepimų santrauka

3.85 iš 5
Vidurkis iš 14 000+ įvertinimai iš Goodreads ir Amazon.

„Moteriškos smegenys

Jūsų įvertinimas:
4.33
854 įvertinimai
Norite perskaityti visą knygą?

Apie autorių

Louann Brizendine, M.D. yra neuropsichiatrė, besispecializuojanti vyrų ir moterų smegenų neurobiologijoje. Ji baigė Kalifornijos universitetą Berklyje, Jeilio medicinos mokyklą ir rezidentūrą Harvardo medicinos mokykloje. Dr. Brizendine dėstė Harvardo universitete ir Kalifornijos universitete San Franciske, kur 1994 m. įkūrė Moterų nuotaikos ir hormonų kliniką. Ji aktyviai užsiima klinikine veikla, dėstymu, moksliniais tyrimais ir rašymu. Jos pirmoji knyga „Moteriškos smegenys

Atsisiųsti PDF

Norėdami išsisaugoti šią „Moteriškas protas“ santrauką vėlesniam laikui, atsisiųskite nemokamą PDF failą. Galite jį atsispausdinti arba skaityti neprisijungę, kada jums patogu.
Download PDF

Atsisiųsti EPUB

Norėdami skaityti šią „Moteriškas protas“ santrauką el. skaityklėje ar programėlėje, atsisiųskite nemokamą EPUB failą. Skaitmeninis knygos formatas .epub puikiai tinka el. knygoms skaityti telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir el. skaityklėse.
Download EPUB
Norite perskaityti visą knygą?
Sekti
Klausytis
Pradžia
Swipe
Biblioteka
Programėlė
Išbandykite pilną prieigą 3 dienas
Klausykite, žymėkite ir daugiau
Palyginti funkcijas Nemokama Pro
📖 Skaitykite santraukas
Skaitykite neribotai santraukų. Nemokami vartotojai gauna 3 per mėnesį
🎧 Klausykite santraukų
Klausykite neribotų santraukų 40 kalbų
—
❤️ Neriboti žymėjimai
Nemokami vartotojai ribojami iki 4
—
📜 Neribota istorija
Nemokami vartotojai ribojami iki 4
—
📥 Neriboti atsisiuntimai
Nemokami vartotojai ribojami iki 1
—
Bandymo laikotarpis be rizikos
Šiandien: gaukite prieigą iš karto
Klausykitės daugiau nei 26 000 knygų santraukų. Tai daugiau nei 12 000 valandų garso!
2 diena: priminimas apie bandomąjį laikotarpį
Atsiųsime pranešimą, kad bandomasis laikotarpis netrukus baigsis.
3 diena: prasideda prenumerata
Mokestis bus nuskaitytas 11-25,
atšaukite bet kada iki to.
Consume 2.8× More Books
2.8× daugiau knygų Klausymas Skaitymas
Mūsų naudotojai mus myli
1M+ skaitytojų
Trustpilot Rating
TrustPilot
4.6 Puiku
Ši svetainė viską pakeitė. Dar niekada taip greitai neskaičiau knygų santraukų. Labai, labai rekomenduoju.
— Dave G
Verta pinigų ir laiko, tikrai kokybiškai padaryta. Niekur kitur nemačiau tokios kokybės santraukų. Labai naudinga!
— Em
Labai rekomenduoju!! Puikus paslaugų kokybė. Tobula tiems, kurie nori daugiau nei anonsą, bet ne visas detales iš pilnos audioknygos.
— Greg M
Sutaupykite 62%
Metinė
$119.88 $44.99/metai/m.
$3.75/mėn.
Mėnesinė
$9.99/mėn.
Pradėti 3 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį
3 dienos nemokamai, tada $44.99/metai. Atšaukite bet kada.
Unlock a world of fiction & nonfiction books
26 000+ knygų už 2 knygų kainą
Perskaitykite bet kurią knygą per 10 minučių
Atraskite naujas knygas kaip Tinder
Užsakykite bet kurią knygą, jei ji dar nesutrumpinta
Perskaitykite daugiau knygų nei bet kas, ką pažįstate
Nr. 1 programėlė knygų mylėtojams
Lifelike & immersive summaries
30 dienų pinigų grąžinimo garantija
Atsisiųskite santraukas EPUB arba PDF formatu
Atšaukite bet kada vos keliais paspaudimais

Kodėl tik viena santrauka?

Skaitytuvas
Raskite brūkšninį kodą, kurį norite nuskaityti

⭐
⭐
⭐
Turime jums ypatingą dovaną
Atidaryti
38% nuolaida
NUOLAIDA JUMS
⭐
⭐
⭐
$79.99
$49.99/metai
Tik $4.16 per mėnesį
Tęsti
Pradėkite dviem bakstelėjimais, atšaukti labai paprasta
Nustatymai
Bendra
Valdiklis
Kraunama...